Originalus paveikslas namuose – tai ne interjero detalė, o erdvės ašis, aplink kurią formuojasi viso kambario charakteris. Tačiau kaip iš daugybės kūrinių išsirinkti tą vienintelį? Menininkas Eigirdas Scinskas, kurio abstrakčius paveikslus kolekcininkai renkasi jau daugiau nei dešimtmetį, dalijasi principais, padedančiais priimti sprendimą, kurio nesigailėsite.
Pirmiausia – emocija, ne spalvų derinimas
Dažniausia klaida renkantis paveikslą – pradėti nuo klausimo „ar tiks prie sofos?“. Geriausiai išrenkamas ne tas kūrinys, kuris dera prie baldų, o tas, prie kurio jūsų akys grįžta vėl ir vėl. Kai paveikslas sukelia emociją – ramybę, ilgesį, džiaugsmą ar net lengvą neramumą – jis tampa jūsų kasdienybės dalimi, o ne tiesiog dekoracija.
Tapau tai, ką jaučiu, kas mane įkvepia kaip menininką, visas tikras emocijas. Spalva yra esminis paveikslo elementas, tačiau pagrindinė idėja – perteikti emocinį poveikį.
— Eigirdas Scinskas
Mastelis: kodėl didesnis dažnai yra geresnis
Didelio formato drobė leidžia patirti tapybą fiziškai – pajusti jos svorį ir ritmą. Per mažas paveikslas ant didelės sienos „pasimeta“ ir praranda jėgą. Praktinė taisyklė: paveikslas turėtų užimti apie du trečdalius sienos ploto virš baldo, prie kurio kabinamas. Jei abejojate tarp dviejų dydžių – rinkitės didesnį.
Abstrakcija gyvena ilgiau nei siužetas
Abstraktus paveikslas neturi siužeto, kurį reikia „perskaityti“, todėl jis neatsibosta. Ryto šviesoje jis atrodo kitaip nei vakare, o po metų jame pastebite detalę, kurios anksčiau nematėte. Toks kūrinys atsiskleidžia po truputį – ir būtent todėl su juo užsimezga ilgalaikis ryšys.
Pamatykite kūrinį gyvai
Kaip žmogaus portretas neperteikia asmenybės charakterio, taip ir ekranas paveikslo emociją ištransliuoja tik dalinai. Faktūra, sluoksniai, mastelis – visa tai atsiskleidžia tik stovint priešais drobę. Rezervuokite asmeninį vizitą menininko galerijoje arba peržiūrėkite visų paveikslų kolekciją internetu – ir atraskite kūrinį, kuris kalbės būtent jums.
